- pradantis
- 2 pradañtis, -ė smob. (2) Užv, pradantỹs, -ė̃ (3b) žmogus, kurio tarp dantų yra tarpas, plyšys; retadantis: Kas turia tarpelius tarp dantų, tas pradantỹs J. Muno dantys yr su pradančiu, aš esu pradantis Plng. Mažam vaikui nerodyt zerkolo, ba būna pradantis (priet.) LTR(Mrk). Ale jų mergaitė pradantė̃ Rm. Mergiotė tokia pradantė, gal mat kūmai toli nuo vienas kito sėdėjo (juok.) Kur. Pradančiùkas vaikas mun gražiai Užv.
Dictionary of the Lithuanian Language.